Old Swedish[edit]
Etymology[edit]
From Old Norse hylja, from Proto-Germanic *huljaną.
hylia
- to cover
- to hide
Conjugation[edit]
Conjugation of hylia (weak)
|
present
|
past
|
infinitive
|
hylia
|
—
|
participle
|
hyliandi, hyliande
|
hulder
|
active voice
|
indicative
|
subjunctive
|
imperative
|
indicative
|
subjunctive
|
iæk
|
hyl
|
hyli, hyle
|
—
|
huldi, hulde
|
huldi, hulde
|
þū
|
hyl
|
hyli, hyle
|
hyl
|
huldi, hulde
|
huldi, hulde
|
han
|
hyl
|
hyli, hyle
|
—
|
huldi, hulde
|
huldi, hulde
|
vīr
|
hylium, hyliom
|
hylium, hyliom
|
hylium, hyliom
|
huldum, huldom
|
huldum, huldom
|
īr
|
hylin
|
hylin
|
hylin
|
huldin
|
huldin
|
þēr
|
hylia
|
hylin
|
—
|
huldu, huldo
|
huldin
|
mediopassive voice
|
indicative
|
subjunctive
|
imperative
|
indicative
|
subjunctive
|
iæk
|
hyls
|
hylis
|
—
|
huldis, -es
|
huldis, -es
|
þū
|
hyls
|
hylis
|
—
|
huldis, -es
|
huldis, -es
|
han
|
hyls
|
hylis
|
—
|
huldis, -es
|
huldis, -es
|
vīr
|
hyliums, -ioms
|
hyliums, -ioms
|
—
|
huldums, -oms
|
huldums, -oms
|
īr
|
hylins
|
hylins
|
—
|
huldins
|
huldins
|
þēr
|
hylias
|
hylins
|
—
|
huldus, -os
|
huldins
|
Descendants[edit]