maišyti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *máiśīˀtei, from Proto-Indo-European *meyḱ-. Cognate with Latin misceō, Sanskrit मिश्रयति (miśráyati), Old Church Slavonic мѣсити (měsiti).

Pronunciation

• IPA^(key): /maɪˈʃʲiːtʲɪ/

Verb

maišýti (third-person present tense maĩšo, third-person past tense maĩšė)

1. to mix, to blend
2. to stir, to agitate

Conjugation

Conjugation of maišyti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	maišau	maišai	maišo		maišome, maišom	maišote, maišot	maišo
	past (būtasis kartinis laikas)	maišiau	maišei	maišė		maišėme, maišėm	maišėte, maišėt	maišė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	maišydavau	maišydavai	maišydavo		maišydavome, maišydavom	maišydavote, maišydavot	maišydavo
	future (būsimasis laikas)	maišysiu	maišysi	maišys		maišysime, maišysim	maišysite, maišysit	maišys
subjunctive (tariamoji nuosaka)		maišyčiau	maišytum, maišytumei	maišytų		maišytumėme, maišytumėm, maišytume	maišytumėte, maišytumėt	maišytų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	maišyk, maišyki	temaišo, temaišai		maišykime, maišykim	maišykite, maišykit	temaišo, temaišai

Participles of maišyti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		maišąs, maišantis	maišomas
past		maišęs	maišytas
past frequentative		maišydavęs	—
future		maišysiąs, maišysiantis	maišysimas
participle of necessity		—	maišytinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		maišydamas
half-participle (padalyviai)	present	maišant
	past	maišius
	past frequentative	maišydavus
	future	maišysiant
manner of action (būdinys)		maišyte, maišytinai

Derived terms

(Nouns)

• maĩšymas m

(Verbs)

• įmaišyti
  • (reflexive) įsimaišyti
• (reflexive) maišytis

See also

• plakti

Participle

maišyti m

1. nominative masculine plural of maišytas