karas

See also: karaś, Karas, Karaś, karaš, karāś, and káráš

English

Noun

karas

1. plural of kara

Anagrams

• Araks, Askar, Raska, Sakra, Skaar, araks, kasra

Cebuano

Pronunciation

• Hyphenation: ka‧ras

Noun

karas

1. a rake

Adjective

karas

1. acerbic

Czech

Etymology

Inherited from Proto-Slavic *karasь.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈkaras]

Noun

karas m anim

1. any fish of the genus Carassius

   karas obecný ― crucian carp

Declension

Declension of karas (mixed masculine animate)

	singular	plural
nominative	karas	karasi, karasové
genitive	karasa, karase	karasů
dative	karasu, karasi, karasovi	karasům
accusative	karasa, karase	karasy, karase
vocative	karase, karasi	karasi, karasové
locative	karasu, karasi, karasovi	karasech, karasích
instrumental	karasem	karasy, karasi

Further reading

• karas in Příruční slovník jazyka českého, 1935–1957
• karas in Slovník spisovného jazyka českého, 1960–1971, 1989

Lithuanian

Alternative forms

• kãrias

Etymology

From Proto-Indo-European *kóryos (“war, troops”), from the root *ker-.

Noun

kãras m (plural karaĩ) stress pattern 4

1. war (conflict involving organized use of arms)

Declension

Declension of kãras

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	kãras	karaĩ
genitive (kilmininkas)	kãro	karų̃
dative (naudininkas)	kãrui	karáms
accusative (galininkas)	kãrą	karùs
instrumental (įnagininkas)	karù	karaĩs
locative (vietininkas)	karè	karuosè
vocative (šauksmininkas)	kãre	karaĩ

Derived terms

• adjectives: kareiviškas, karingas, karinis, kariškas, kariškis, karžyginis, karžygiškas
• adverbs: kariškai
• nouns: kareiva, kareiviavimas, kareivinės, kareivis, kareivystė, kariauna, kariauninkas, kariautojas, kariautoja, kariavimas, karyba, karingumas, karininkas, karininkija, karionė, karys, kariūnas, kariuomenė, karžygys, karžygė, karžygiškumas
• verbs: kareiviauti, kariauti, karinti